Taryba

Aktus, kurie yra tiesiogiai susiję su ES piliečių gyvenimu ir daro žymų tarptautinį poveikį, priima Taryba, paprastai kartu su Europos Parlamentu.

Taryba yra ES institucija, kurioje posėdžiauja valstybių narių vyriausybių atstovai, t. y. kiekvienos valstybės narės už tam tikrą sritį atsakingi ministrai. Tarybos posėdžių sudėtis ir dažnumas priklauso nuo svarstomų klausimų. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministrai susitinka apytiksliai vieną kartą per mėnesį Užsienio reikalų taryboje. Taip pat ekonomikos ir finansų ministrai susitinka vieną kartą per mėnesį Taryboje, kuri svarsto ekonomikos ir finansų reikalus ir kuri vadinama ECOFIN taryba.

Iš viso yra dešimt Tarybos sudėčių, priimančių sprendimus įvairiose ES politikos srityse. Bendrųjų reikalų taryba, kurios posėdžiuose paprastai dalyvauja užsienio reikalų arba Europos reikalų ministrai, užtikrina, kad įvairios Tarybos sudėtys nuolat dirbtų bendradarbiaudamos, taip pat ji rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus.

• Priima teisės aktus (reglamentus, direktyvas ir kt.), dažnai bendru sprendimu su Europos Parlamentu;
• Koordinuoja valstybių narių politiką, pavyzdžiui, ekonomikos srityje;
• Vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką, kuriai strategines gaires nustato Europos Vadovų Taryba;
• Sąjungos vardu sudaro tarptautines sutartis;
• Kartu su Europos Parlamentu tvirtina Sąjungos biudžetą.

ES teisės aktus Taryba priima kartu su Europos Parlamentu. Dažniausiai teisės aktus Taryba gali priimti tik Europos Komisijai pateikus pasiūlymus. Ji gali prašyti Komisijos pateikti bet kokius, jos nuomone, reikalingus pasiūlymus. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, milijonas piliečių taip pat gali pasirašyti peticiją, kuria Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą. Tai yra piliečių iniciatyvos teisė.

Kai Taryba svarsto ir balsuoja dėl pasiūlymo priimti teisės aktą arba kai vyksta bendro pobūdžio diskusijos, Taryba posėdžiauja viešai. Šias diskusijas galite stebėti realiu laiku Tarybos svetainėje (video.consilium.europa.eu) ir, pavyzdžiui, pamatyti, kaip jūsų šalies ministras išsako jūsų šalies požiūrį. Taip pat visi turi galimybę susipažinti su ministrų turimais rašytiniais dokumentais.

Ir atvirkščiai, klausimų, nesusijusių su teisės aktų priėmimu, pavyzdžiui, kai kalbama apie užsienio reikalus, svarstymas nėra viešas. Tačiau po Tarybos posėdžių visada surengiama spaudos konferencija ir paskelbiamas pranešimas spaudai, paaiškinant, kokie sprendimai buvo priimti. 

Kvalifikuota balsų dauguma pasiekiama, kuomet patenkinamos šios dvi sąlygos:

• valstybių narių dauguma išreiškia savo pritarimą (kai kuriais atvejais – dviejų trečdalių dauguma);
• pasiūlymui pritaria ne mažiau kaip 255 balsai iš bendro 345 balsų skaičiaus.

Be to, kiekviena valstybė narė gali prašyti patvirtinimo, kad pasisakantys „už“ balsai atstovautų bent 62 proc. visų Sąjungos gyventojų. Jei šis kriterijus nepatenkinamas, sprendimas nėra priimamas.

Norėdami modeliuoti įvairius balsavimo modelius ir rezultatus naudokite balsų skaičiuoklę.

 Tarybos posėdžių atvirumas ir skaidrumas - Informacinis pranešimas

27 ES valstybės narės iš eilės pirmininkauja Tarybai po šešis mėnesius. Per šį šešių mėnesių laikotarpį pirmininkaujanti valstybė narė pirmininkauja visų lygių posėdžiams, siūlo gaires ir parengia kompromisinius siūlymus, reikalingus tam, kad Taryba galėtų priimti sprendimus.

Siekiant užtikrinti Tarybos darbo tęstinumą, po šešis mėnesius pirmininkaujančios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris šalis. Šios trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupės parengia bendrą Tarybos darbo programą 18 mėnesių laikotarpiui.

Tik vienos sudėties Tarybai nepirmininkaujama šešių mėnesių laikotarpiais: įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Užsienio reikalų tarybai pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. šias pareigas eina Catherine Ashton. Apytiksliai dvidešimt darbo grupių, dirbančių užsienio reikalų srityje, taip pat turi nuolatinį pirmininką, kurį skiria Vyriausiasis įgaliotinis.