Kalbų vartojimą Europos Sąjungos institucijose reglamentuojančios taisyklės
Kalbų įvairovė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos ypatybių ir didžiausias kultūros turtas. 2004 m. gegužės mėn. įstojus dešimčiai naujųjų valstybių narių, o 2007 m. sausio mėn. - dar dviem narėms, oficialių kalbų skaičius padvigubėjo. Nė vienoje kitoje pasaulio organizacijoje ar institucijoje nevartojama tiek daug kalbų.
Europos Sąjungos institucijos laikosi 1958 m. Tarybos nustatytų kalbų vartojimą reglamentuojančių bendrų taisyklių. Šios taisyklės dėl kelių iš eilės plėtros etapų buvo keletą kartų keičiamos ir šiuo metu yra nustatytos dvidešimt trys oficialios bei darbo kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių. Siekiant užtikrinti, kad Europos Vadovų Taryba ir Taryba veiktų kaip daugiakalbės institucijos, Tarybos generaliniame sekretoriate veikia Vertimo departamentas, kuris, dirbdamas su teisės aktais, glaudžiai bendradarbiauja su Teisės tarnybos Teisės aktų kokybės direktoratu.